Ligų profilaktika - Gripas - tai labai rimta!

Pirmą kartą gripas buvo paminėtas dar Hipokrato (412 m.pr.m.e.), tačiau tikroji jo istorija prasidėjo 1889m., kai buvo aprašyta pirmoji infekcijos epidemija. Pirmąjį smūgį gripas smogė 1918m., kai prasidėjo gripo pandemija (globalinė epidemija) kuri tęsėsi iki 1922 m. Per keturis šios pandemijos metus gripu persirgo 500 milijonų žmonių ir mirė daugiau nei 20 milijonų. Šiuos skaičius galima palyginti tik kartu sudėjus visas maro epidemijas.  
     
Apskritai, daugelis lietuvių mano, kad ruduo – ne ruduo, jei nesergama gripu. O tokia klaidinga nuostata susiformavusi todėl, kad šaltu metų laiku pasireiškiančius nesunkius negalavimus - tokius kaip slogą, čiaudulį, skausmą ryklėje, nedidelius galvos skausmus, truputį pakilusią temperatūrą ir kita - žmonės dažnai vertina kaip gripą. Tikrumoje tai yra ne gripas, o įvairių bakterijų ir virusų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegiminis susirgimas. Dažniausia to priežastimi būna įvairūs adenovirusai. Visai kas kita yra gripas, kuris pasireiškia staiga pakilusia (dažniausia aukšta) temperatūra, šaltkrėčiu, stipriu galvos ir raumenų skausmu, sąnarių maudimu, kartais varginančiu sausu kosuliu. Neretai būna ir pykinimas, nemiga, žmogus gali kliedėti, gali atsirasti net ir kūno traukuliai. Sloga ir kosulys paprastai atsiranda po dviejų ar trijų dienų. Žinoma, kad 10% sergančiųjų gripu serga juo labai sunkia forma, o 2% pastarųjų miršta. Europoje kasmet gripu suserga daugiau nei dešimtadalis gyventojų.  JAV, pavyzdžiui, kasmet nuo gripo ir jo padarinių miršta nuo 10 iki 40 tūkstančių žmonių, o Rusijoje apie 2,5 tūkstančio. Statistikos duomenimis, 1998 - 1999 metais nuo gripo ir jo komplikacijų pasaulyje mirė 15.000 žmonių: kiekvieniems 2000 susirgimų gripu atvejų tenka viena mirtis, o visai nesenai  Didžiąją Britaniją nusiaubusios gripo epidemijos metu mirė net 29 tūkstančiai žmonių! Tačiau daug kartų didesnis žmonių skaičius nukenčia nuo sunkių, kad ir mirtį nesukėlusių komplikacijų arba nuo ryškaus buvusios lėtinės ligos paūmėjimo. JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.

   Ypatingai pavojingas gripas nėščiai moteriai. Moteriai pirmąją nėštumo pusę susirgus gripu gali būti pažeistos vaisiaus smegenys ir padidėti tikimybė, kad vaikas vėliau gyvenime susirgs šizofrenija, paskelbė mokslininkai. Ištyrę 64 šeimas mokslininkai nustatė, kad rizika susirgti rimtomis psichikos ligomis padidėja septynis kartus, jeigu motina per pirmuosius tris nėštumo mėnesius sirgo gripu. “Šie rezultatai yra patikimiausi iki šiol gauti įrodymai, kad gripas nėštumo metu daro įtaką šizofrenijos išsivystymui” – sakė tyrimui vadovavęs Ezra Susseris (Ezra Saseris) iš Niujorko valstybinio psichiatrijos instituto.

    O ekonominė vienos gripo epidemijos žala atskiroms valstybėms skaičiuojama milijardais dolerių... Vakarų Europoje atlikti tyrimai rodo, kad nuo rugsėjo iki kovo mėnesio dėl maždaug trečdalio visų nedarbingumo dienų kaltas gripas.

Nuo 1962 iki 1987 metų Japonijoje buvo įvestas privalomas kasmetinis visos šalies moksleivių skiepijimas nuo gripo. Manoma, kad  šios japonų iniciatyvos dėka buvo išvengta nuo 49.000 iki 73.000 mirties nuo gripo atvejų. Mūsų šalyje padėtis šiuo atveju taip pat laipsniškai gerėja. Jei 1999 metais Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepijo vidutiniškai 22 asmenys, tai jau 2000 metais – 30.

Skiepijimo augimo tendencija išliko ir 2001, 2002 bei 2003 metais. Pagal šiuos rodiklius Lietuva lenkia Meksiką, Kosta Riką, Kolumbiją, Peru, Venesuelą ir Ekvadorą. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje – 177.Baltijos šalių lyderė yra Latvija. Čia 2000 metais tūkstančiui gyventojų teko 65 pasiskiepijusieji, Estijoje – 52.

        Žinotina, kad gripo virusas per tam tikrą laiką, ypač epidemijos pabaigoje, šiek tiek pakeičia savo biologines savybes (taip vadinamą antigeninę struktūrą), dėl ko anksčiau įgytas imunitetas prieš naujai susiformavusią viruso atmainą būna jau mažai veiksmingas. Todėl tenka skubiai gaminti naują gripo vakciną prieš šią naująją viruso padermę. Laimė, kad mokslas gali iš anksto prognozuoti kokios atmainos virusas sukels laukiamą epidemiją. Iš tokio viruso kamieno bei jam artimų ir pradedama skubiai gaminti naują vakciną. Štai kodėl skiepytis prieš gripą būtina kasmet. Jeigu keletą metų kasmet bus skiepijamasi prieš šią ligą, su kiekvienais metais bus įgyjamas vis pilnavertiškesnis ir įvairiaplanis imunitetas prieš gripą. Atminkime, kad gydymo nuo gripo faktiškai nėra, gydyti galima tik jo simptomus, todėl vienintelė priemonė išvengti šios ligos ir skaudžių jos pasekmių - yra skiepai. Tiek suaugusieji, tiek vaikai skiepijami vieną kartą suleidus vakciną po oda. 

     Pasiskiepijus, atsparumas ligai susidaro ne anksčiau kaip po 2 savaičių ir trunka apie 1 metus. Anksčiau medikai manė, kad galima skiepytis tik iki gripo epidemijos pradžios. Įrodyta – pasiskiepijus epidemijos pradžioje efektas, nors ir ne toks kaip iki jos, bet bus: nors skiepai nuo užsikrėtimo ir neapsaugos, bet gali būti mažiau komplikacijų. Patirtis rodo, kad kai epidemija prasideda, ji tęsiasi 4-5 savaites. Todėl paskutinieji, kurie susirgs epidemijos pabaigoje, bus apsaugoti nuo komplikacijų : širdies susirgimų, inkstų ligų, galvos smegenų uždegimų, lėtinio bronchito paūmėjimo, bakterinės pneumonijos, vaikai – vidurinės ausies uždegimo. Tačiau vis tik optimaliausia gripo profilaktika – išankstinis, prieš prasidedančią epidemiją, profilaktinis pasiskiepijimas.

    Taigi, kviečiame visus Lietuvos gyventojus pasiskiepyti nuo šios sunkios ir klastingos ligos.