Straipsniai

 

Tvirto sudėjimo marijampolietį Vidą Janušauską pakirto maža erkė. Anksčiau statybose betoną maišęs vyras dabar net neįstengia nusiskusti barzdos. Įsisiurbus erkinio encefalito virusu užsikrėtusiam gyviui, dalis kūno liko paralyžiuota.

Nors daugelis penkiasdešimtmečio V.Janušausko bendraamžių – vyrai, kupini jėgų, jis – menkas pagalbininkas buityje. Savo motinai marijampolietis tegali vienu glėbiu atnešti porą malkų ar kelis litrus vandens.

Suvalkijoje gyvenantis vyras dėl paralyžiaus nepakelia nei pečių, nei galvos, be to, jos nepasuka, per alkūnes vos sulenkia rankas.

Sveikatą vyras prarado persirgęs ypač sunkia erkinio encefalito forma. Liga vos nenuvarė jo į kapus.

V.Janušauskas iki šiol negali pamiršti vienos 2000-ųjų rudens dienos. Staiga iki 38 laipsnių pakilo temperatūra, prasidėjo šaltkrėtis, ėmė peršėti gerklę, skaudėti sąnarius.

Vyras manė, kad tai – peršalimo požymiai, todėl nesikreipė į medikus, kurį laiką vartojo temperatūrą malšinančius vaistus.

Kai po savaitės savijauta nepagerėjo, marijampolietis apsilankė pas šeimos gydytoją.

Kraujo tyrimai nebuvo geri, o požymiai priminė gripą. Vyras ir buvo pradėtas gydyti nuo šios ligos.

Nors V.Janušauskas saujomis gėrė įvairius vaistus, sveikata prastėjo.

Vyriškį ne tik nuolat purtė drebulys, bet ir kamavo pykinimas, spengimas ausyse, svaigo galva. Ypač vargino aukšta temperatūra ir nemiga. Galiausiai ėmė trikti kalba.

Vieną dieną marijampoliečiui pasidarė taip silpna, kad jis negalėjo net pakilti iš lovos. Artimieji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ir V.Janušauskas buvo skubiai išvežtas į Marijampolės ligoninę.

Kelionę į gydymo įstaigą vyras prisimena tarsi pro miglą – sąmonė tai dingdavo, tai vėl atsirasdavo.

Kas vyko per kitas dvi savaites, V.Janušauskas papasakoti negali, nes visą tą laiką buvo komos būklės.

„Akis atmerkiau Kauno medicinos universiteto Reanimacijos klinikoje. Medikai mane sveikino sugrįžusį į šį pasaulį. Vėliau sužinojau, kad tik nedaugelis tikėjo, jog atsigausiu“, – dešimties metų istoriją neslėpdamas jaudulio pasakojo vyras.

Nors V.Janušauskui pavyko išsivaduoti iš mirties gniaužtų, beveik visas jo kūnas buvo paralyžiuotas. Vyras gulėjo prikaustytas prie lovos.

Tikroji negalavimų priežastis buvo nustatyta beveik po trijų mėnesių. Prieš Kalėdas marijampoliečiui buvo atlikti kraujo tyrimai dėl erkinio encefalito. Atsakymas buvo teigiamas.

„Tik kai medikai primygtinai pasiūlė pagalvoti, ar man nebuvo įsisiurbusi erkė, prisiminiau rudens pradžioje pažastyje matęs nemažą keistą dėmę“, – pasakojo V.Janušauskas.

Marijampolietis sakė ją pastebėjęs ne iškart, nes nejautė skausmo. Įsisiurbusio gyvio taip pat nematė. Greičiausiai spėjusi prisisiurbti vyro kraujo erkė jau buvo atsikabinusi. 

Atsistoti ant kojų marijampoliečiui padėjo reabilitacijos klinikos darbuotojai. Prireikė beveik visos žiemos, kad tvirtai sudėtas, bet jėgas praradęs vyras žengtų pirmuosius žingsnius ir pradėtų vaikščioti.

V.Janušauskas dėkoja likimui, kad liko gyvas, o per dešimt metų jo sveikata nepablogėjo.

Vyras kasdien atlieka medikų skirtus lengvus mankštos pratimus, po mišką vaikšto su šunimi – tai padeda išsaugoti raumenų tonusą.

„Pastaraisiais metais man buvo įsisiurbusios bent trys erkės, tačiau žinau, kad erkiniu encefalitu nebesusirgsiu – šiai ligai turiu įgijęs imunitetą visam gyvenimui“, – sakė marijampolietis.

* * *

Puola vis aktyviauKauno 2-osios ligoninės infekcinių ligų gydytoja

Violeta Kanišauskienė,

„Pernai Lietuvoje užregistruota 605 erkinio encefalito ir 3,6 tūkst. Laimo ligos atvejų. Šiemet iki gegužės Laimo liga nustatyta 220 žmonių.

Atšilus orams, žmonės vis dažniau laiką leidžia gamtoje. Pasinėrę į gamtos teikiamus malonumus, jie neretai pamiršta apie žolėje tykančius pavojus.

O šiemet erkės ypač aktyvios. Paprastai aukos jos tyko ant žolės stiebelio, nuo žemės pakilusios apie 10-20 centimetrų.

Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų – lapuočių miškuose. Tačiau šių gyvių galima aptikti ir kolektyviniuose soduose, miesto parkuose, skveruose, stadionuose, kapinių teritorijoje, paplūdimių žaliojoje zonoje ir net mikrorajonų želdinių plotuose.

Laimo liga, erkiniu encefalitu, erlichioze ir kitomis šių voragyvių platinamomis ligomis žmogus dažniausiai užsikrečia, kai jam į kūną įsisiurbia infekuota erkė.

Be to, erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir geriant nepasterizuotą šia liga užsikrėtusių ožkų ir karvių pieną, vartojant jo produktus.

Užsikrėtus erkinio encefalito virusu, daugeliui pacientų pirmieji ligos požymiai atsiranda po 1-2 savaičių. Dažniausiai simptomai būna panašūs į gripo. Beje, kiekvienas organizmas į užkratą reaguoja skirtingai.

Todėl vieną žmogų pavyksta išgydyti vaistais, o kitą visą likusį gyvenimą kamuoja ligos padariniai: miego sutrikimai, galvos skausmai, raumenų silpnumas, atminties susilpnėjimas, klausos ar regos sutrikimas, lytinė impotencija.

Nėra lemiama, kada liga buvo nustatyta: tuoj po užsikrėtimo ar praėjus kuriam laikui. Erkių platinama infekcija Lietuvoje kasmet nusineša ne vieno žmogaus gyvybę. Tai – kaina, kuri sumokama už atsainų požiūrį į erkinį encefalitą.

Kiekvieną pavasarį aktyviai raginame skiepytis nuo erkinio encefalito, nes tai – vienintelė patikima apsauga. Tačiau daugelis į tai numoja ranka manydamas, kad jam taip neatsitiks.“

* * *

Lietuviai skiepijasi vangiaiVienos medicinos universiteto profesorius

Michaelis Kunze,

„27 Europos šalyse randama vietovių, kuriose gyvenančios erkės yra užsikrėtusios erkinio encefalito virusu. Šie plotai vis plečiasi.

Nėra specifinių vaistų, galinčių įveikti erkių platinamą centrinės nervų sistemos infekciją. Jos pasekmės – sunkios ir ilgalaikės, kartais erkinis encefalitas lemia netgi mirtį.

Tačiau yra veiksminga apsisaugojimo priemonė – vakcina.

Skiepytis patariama visiems, gyvenantiems ar keliaujantiems į vietoves, kuriose erkės yra užsikrėtusios pavojingu virusu. Vakcinos efektyvumas siekia 99 proc.

Pavyzdžiui, Austrijoje dabar yra pasiskiepiję 96 proc. gyventojų.

1979 metais erkinis encefalitas buvo diagnozuotas beveik 700 šalies gyventojų. Tais pačiais metais atsirado pirmoji vakcina nuo erkinio encefalito. Dabar Austrijoje erkiniu encefalitu kasmet suserga tik kelios dešimtys gyventojų.

Žmonės, gyvenantys Baltijos šalyse, turėtų labiau pasirūpinti apsauga. Prieš porą metų Latvijoje nuo erkinio encefalito buvo pasiskiepiję 39 proc. gyventojų, Estijoje – 18, Lietuvoje – vos 9 proc.“

Atsistoti ant kojų marijampoliečiui padėjo reabilitacijos klinikos darbuotojai. Prireikė beveik visos žiemos, kad tvirtai sudėtas, bet jėgas praradęs vyras žengtų pirmuosius žingsnius ir pradėtų vaikščioti.

V.Janušauskas dėkoja likimui, kad liko gyvas, o per dešimt metų jo sveikata nepablogėjo.

Vyras kasdien atlieka medikų skirtus lengvus mankštos pratimus, po mišką vaikšto su šunimi – tai padeda išsaugoti raumenų tonusą.

„Pastaraisiais metais man buvo įsisiurbusios bent trys erkės, tačiau žinau, kad erkiniu encefalitu nebesusirgsiu – šiai ligai turiu įgijęs imunitetą visam gyvenimui“, – sakė marijampolietis.

* * *

Puola vis aktyviauKauno 2-osios ligoninės infekcinių ligų gydytoja

Violeta Kanišauskienė,

„Pernai Lietuvoje užregistruota 605 erkinio encefalito ir 3,6 tūkst. Laimo ligos atvejų. Šiemet iki gegužės Laimo liga nustatyta 220 žmonių.

Atšilus orams, žmonės vis dažniau laiką leidžia gamtoje. Pasinėrę į gamtos teikiamus malonumus, jie neretai pamiršta apie žolėje tykančius pavojus.

O šiemet erkės ypač aktyvios. Paprastai aukos jos tyko ant žolės stiebelio, nuo žemės pakilusios apie 10-20 centimetrų.

Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų – lapuočių miškuose. Tačiau šių gyvių galima aptikti ir kolektyviniuose soduose, miesto parkuose, skveruose, stadionuose, kapinių teritorijoje, paplūdimių žaliojoje zonoje ir net mikrorajonų želdinių plotuose.

Laimo liga, erkiniu encefalitu, erlichioze ir kitomis šių voragyvių platinamomis ligomis žmogus dažniausiai užsikrečia, kai jam į kūną įsisiurbia infekuota erkė.

Be to, erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir geriant nepasterizuotą šia liga užsikrėtusių ožkų ir karvių pieną, vartojant jo produktus.

Užsikrėtus erkinio encefalito virusu, daugeliui pacientų pirmieji ligos požymiai atsiranda po 1-2 savaičių. Dažniausiai simptomai būna panašūs į gripo. Beje, kiekvienas organizmas į užkratą reaguoja skirtingai.

Todėl vieną žmogų pavyksta išgydyti vaistais, o kitą visą likusį gyvenimą kamuoja ligos padariniai: miego sutrikimai, galvos skausmai, raumenų silpnumas, atminties susilpnėjimas, klausos ar regos sutrikimas, lytinė impotencija.

Nėra lemiama, kada liga buvo nustatyta: tuoj po užsikrėtimo ar praėjus kuriam laikui. Erkių platinama infekcija Lietuvoje kasmet nusineša ne vieno žmogaus gyvybę. Tai – kaina, kuri sumokama už atsainų požiūrį į erkinį encefalitą.

Kiekvieną pavasarį aktyviai raginame skiepytis nuo erkinio encefalito, nes tai – vienintelė patikima apsauga. Tačiau daugelis į tai numoja ranka manydamas, kad jam taip neatsitiks.“

* * *

Lietuviai skiepijasi vangiai Vienos medicinos universiteto profesorius

Michaelis Kunze,

„27 Europos šalyse randama vietovių, kuriose gyvenančios erkės yra užsikrėtusios erkinio encefalito virusu. Šie plotai vis plečiasi.

Nėra specifinių vaistų, galinčių įveikti erkių platinamą centrinės nervų sistemos infekciją. Jos pasekmės – sunkios ir ilgalaikės, kartais erkinis encefalitas lemia netgi mirtį.

Tačiau yra veiksminga apsisaugojimo priemonė – vakcina.

Skiepytis patariama visiems, gyvenantiems ar keliaujantiems į vietoves, kuriose erkės yra užsikrėtusios pavojingu virusu. Vakcinos efektyvumas siekia 99 proc.

Pavyzdžiui, Austrijoje dabar yra pasiskiepiję 96 proc. gyventojų.

1979 metais erkinis encefalitas buvo diagnozuotas beveik 700 šalies gyventojų. Tais pačiais metais atsirado pirmoji vakcina nuo erkinio encefalito. Dabar Austrijoje erkiniu encefalitu kasmet suserga tik kelios dešimtys gyventojų.

Žmonės, gyvenantys Baltijos šalyse, turėtų labiau pasirūpinti apsauga. Prieš porą metų Latvijoje nuo erkinio encefalito buvo pasiskiepiję 39 proc. gyventojų, Estijoje – 18, Lietuvoje – vos 9 proc.“